Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga. 3 dalis

Trečią „Lietuvos istorijos“ dalį istorikai Alfredas Bumblauskas ir Mangirdas Bumblauskas, kaip ir pirmas dvi, skiria jauniesiems skaitytojams. Kviečia juos išeiti iš pamokos ribų ir pasinerti į nuodugnesnius Lietuvos istorijos tyrinėjimus. Moko kritiškai vertinti nusistovėjusias tiesas, ieškoti savo atsakymų į keliamus klausimus. Be abejonės, knyga bus įdomi ir suaugusiesiems, girdėjusiems šeimos vyresniųjų pasakojimų apie „smetoninę Lietuvą“.

Autoriai, žaismingai provokuodami ar pateikdami, anot recenzentų, „nenunaudotus šaltinius“, skatina jaunąjį – ir ne tik – skaitytoją per gyvąją istoriją pažinti Vasario 16-osios Lietuvą. Aptaria du nepriklausomybės dešimtmečius, per kuriuos susiformavo modernioji lietuvių tauta, – nuo sudėtingomis sąlygomis sukurtos valstybės per pažangą ir augimą iki dramatiško Lietuvos valstybės praradimo.

Knygoje aptariami ne tik įtempti valstybės kūrimo ar praradimo etapai, bet ir tokios visus dominančios temos kaip krepšinis ir tarpukario gardėsiai arba kodėl to meto Kaunas kartais vadinamas ,,mažuoju Paryžiumi“.

Kaip ir ankstesnėse dalyse, šioje apstu įdomių, negirdėtų ar primirštų mūsų krašto istorijos faktų, iliustruojamų nematytais vaizdais, amžininkų atsiminimais ir ekspertų vertinimais.

Šia knyga siekiame prisidėti prie visapusiškos jauno žmogaus asmenybės formavimosi, nes šiandienos visuomenėje domėjimasis savo aplinkos, savo krašto istorija yra tapęs neatsiejama šio proceso dalimi. 

Pagalba mokytojui

Pasitelkus šią knygą galima paįvairinti mokymo procesą, praturtinti pamokų medžiagą ne tik intriguojančiais siužetais ar įdomiais faktais, taip pat užuominomis skatinančiomis savarankiškai tyrinėti, vertinti istorijos faktus. 

Pagalba mokiniui

Leidinys ne tik sudomins mūsų valstybės istorija, patenkins žinių troškimą, bet ir padės mokytis: prie paauglio patirčių priartinta medžiaga, vaizduotę žadinančios užduotys leis daug lengviau perprasti mokykloje dėstomas Lietuvos istorijos temas, įpratins kritiškai vertinti įvairius procesus, greičiau atrasti reiškinių ir įvykių sąsajas, pagaliau – apmąstyti savo kartos uždavinius ir vietą garbingų Lietuvos kartų grandinėje.