Kovo našlaitės

Pirmojoje „New York Times“ bestselerių autoriaus Philipo Kerro trilogijos „Juodasis Berlynas“ knygoje „Kovo našlaitės“ skaitytojams pristatomas Bernis Giunteris – buvęs policininkas, manęs, kad ketvirtojo dešimtmečio Berlyno gatvėse regėjo jau viską, kol ima dirbti privačiu sekliu ir kiekviena byla, kurios imasi, įtraukia vis giliau į šiurpius nacių subkultūros ekscesus.

Bernhardo Giunterio specializacija – dingusių asmenų, dažniausiai žydų, paieška. Turtingas pramonininkas nusamdo jį rasti dukros ir žento žudiką. Pora žuvo per neįkainojamo deimantų vėrinio vagystę.

Giunteris greitai įtraukiamas į didžiulį politinį skandalą, į kurį įsivėlę du Hitlerio pakalikai – Geringas ir Himleris. Ieškodamas nusikaltėlio Giunteris patenka į lavonines, perpildytas nacių aukų; į triukšmingus naktinius klubus; į olimpines žaidynes, kuriose juodaodis Džesis Ovensas sutaršo arijų rasinės viršenybės teoriją; į garsios aktorės buduarą, galiausiai į Dachau koncentracijos stovyklą. Grumtynės su gestapo agentais, susišaudymai su svetimoteriautojais, susidūrimai su įvairaus plauko nusikaltėliais ir lavonais netikėtose vietose verčia skaitytojus iki paskutinių puslapių spėlioti, kas gi žudikas.

 „Kovo našlaitės“ – tamsiausias ir geriausias vadinamosios juodosios literatūros pavyzdys.

Taip pat skaitykite Philipo Kerro istorinį detektyvą „Bedvasis“ apie dar vieną itin įdomų Bernio Giunterio tyrimą.

 

 

Iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis

„Detektyvų serija“.