Franz Kafka

Franz Kafka - vienas iš XX a. pradžios modernistinių rašytojų, kurio kūryba yra plačiai vertinama dėl savo unikalaus stiliaus, filosofinių temų ir psichologinių įžvalgų. Jo kūriniai dažnai kelia klausimus apie asmenybės, moralės, religijos, ir valdžios priespaudą. Jis gimė 1883 m. liepos 3 d. Prahoje, tuometinėje Austrijos-Vengrijos imperijoje (dabar Čekijos Respublika), vokiškai kalbančioje žydų šeimoje. Jis augo sudėtingoje šeimyninėje aplinkoje, jo tėvas buvo itin griežtas ir daug reikalaujantis. Kafka studijavo teisę Karlo universitete Prahoje, po to kurį laiką dirbo draudimo kompanijoje.

Kafkos aistra nuo pat jaunystės buvo literatūra. Jis daugelį savo kūrinių parašė laisvalaikiu dar tebedirbdamas draudimo srityje, ir nors dauguma jų liko nebaigti ir neišleisti, keli vis tik tapo klasikiniais literatūros kūriniais, pripažintais visame pasaulyje. Kafka savo gyvenime nepatyrė didelio literatūrinio pripažinimo, tačiau po mirties jo kūriniai buvo išleisti ir tapo pasaulinės literatūros šedevrais.

Kafka dažnai rašė apie individų izoliaciją ir svetimumą modernioje visuomenėje, ir apie tai, kaip biurokratinės sistemos gali nuslopinti asmenybę. Jo kūriniai, tokie kaip „Procesas“ (Der Prozess), „Metamorfozė“ (Die Verwandlung), ir „Būrėjas“ (Der Bau), yra žinomi dėl savo siurrealistinio ir simbolinio stiliaus, kuris tyrinėja žmonių baimes, svajones, ir vidines dilemas:

„Procesas“ (Der Prozess): Kafka pradėjo rašyti šį kūrinį 1914 m., bet jis buvo išleistas tik po autoriaus mirties, 1925 m., redagavo ir išleido Max Brod, Kafkos draugas ir kolega.
- „Metamorfozė“ (Die Verwandlung): Šis kūrinys buvo išleistas 1915 m., Kafkos gyvenimo metu, ir yra vienas iš nedaugelio jo kūrinių, kurie buvo publikuoti, kol jis dar gyveno. 
- „Būrėjas“ (Der Bau): Kafka parašė šį kūrinį 1923–1924 m., bet, panašiai kaip ir „Procesas“, „Būrėjas“ buvo išleistas tik po Kafkos mirties, 1931 m., Maxo Brodo pastangomis.

Kafka daug savo kūrinių paliko nesurikiuotus arba nebaigtus, ir daug kas buvo išleista posthuminiu būdu, kurį organizavo ir įgyvendino jo draugas Max Brod, nepaisant Kafkos noro, kad jo nebaigti darbai būtų sudeginti.

Kafkos darbai sukūrė tokį stiprų poveikį, kad jo vardas tapo terminu – „kafkaesque“ – apibūdinantis absurdišką, klaustrofobišką ir dehumanizuojančią aplinką ar situaciją.

Franz Kafka mirė 1924 m. nuo tuberkuliozės, būdamas tik 40 metų. Jis paliko instrukcijas savo draugui Maxui Brodui sudeginti jo rankraščius, tačiau Brodas nusprendė nevykdyti šio prašymo ir išleido daugelį Kafkos kūrinių. Dėl to Kafka tapo vienu iš labiausiai pripažintų ir lig šiol tyrinėjamų modernizmo autorių.