Teta Elena visada sakydavo, kad, norint geriau pažinti žmogų, reikia jį nusivesti į knygyną. Žmogaus elgesys prie knygų daug apie jį pasako.

Lotei nepatinka rizikuoti ir imtis naujų dalykų. Nuo pat mažens ji patiria nerimo priepuolius ir užuot šėlusi su kitais paaugliais mieliau renkasi saugų knygų prieglobstį. Tai lengva, juk jos mylima teta – garsi rašytoja, sukūrusi fantastišką seriją apie nemirtingus vaikus Alviną ir Margo. Lotė moka šias knygas mintinai. Teta tikrai išmanė šį tą apie rašymo magiją ir tai, kaip žodžiais pakeisti pasaulį.

Tetai Elenai mirus, baigiasi ir iki šiol gan ramus bei laimingas Lotės gyvenimas. Atsivėrus didžiulei tuštumai, jos pasaulyje atsiranda daug nežinios ir nesaugumo. Mergina ima jaustis, tarsi už kiekvieno kampo tūno mirtini pavojai, o gyvenimas gali baigtis bet kurią akimirką.

Tarsi nujausdama tai, teta Elena Lotei testamentu palieka savo dienoraščius ir pluoštą specialiai dukterėčiai prieš mirtį rašytų laiškų. Kiekviename – užduotys, kurias reikia atlikti. Kai kurios iš jų labai paprastos – nueiti į vakarėlį, suvalgyti keksiuką ar gerai išsiverkti. Tačiau kuo toliau, tuo jos darosi sudėtingesnės ir reikalaujančios vis daugiau drąsos ir rimtų sprendimų. Lotė priima vieną iššūkį po kito, kol galiausiai jai tenka stoti į akistatą su didžiausiomis savo baimėmis.

Ši knyga – tai paslapčių pilnas nuotykis apie meilę knygoms ir gyvenimui bei įtraukiantis pasakojimas apie skaitymą, rašymą, draugystę, liūdesį bei tai, kaip rasti stiprybės žengti pirmyn.

Amerikiečių rašytoja Katrina Leno parašė aštuonias knygas paaugliams ir jaunimui. Kadangi pati nuo paauglystės kovoja su depresija ir nerimo priepuoliais, ją itin domina temos apie psichikos sveikatą. Rašydama įtraukiančias knygas sudėtingomis temomis, ji tikisi padėti skaitytojams patirti artumo jausmą su veikėjais bei geriau suprasti save ir aplinkinius.