Vestuvių šventė virsta šiurpia puota.

Į Airijos pakrantėje stūksančią salą švęsti dviejų jaunų žmonių bendro gyvenimo pradžios renkasi minia svečių. Jaunikis — žavinga kylanti televizijos žvaigždė; nuotaka — ambicinga internetinio žurnalo leidėja. Tuoktuvės kaip tik blizgiųjų žurnalų puslapiams: dizainerio sukurta suknelė, nuošali sala, ypatingas meniu, ekskliuzyvinis viskis. Nors telefono ryšys trūkinėja, o jūra nerimsta, viskas suplanuota iki menkiausios smulkmenos.

Bet tobuli tik planai, o žmonės tėra žmonės. Iššovus šampanui ir šventei prasidėjus, su linkėjimais ima smelktis apmaudas, pavydas ir prisiminimai. Pabroliai ima žaisti mokyklos laikų žaidimą. Vienintelė pamergė sugadina suknelę. Seniausias nuotakos draugas perlenkia lazdą sakydamas tostą. Ir kai kas randamas negyvas.

Perskaičiau knygą tarsi slaptą Agathos Christie „Žmogžudystė Rytų eksprese“ ir Liane Moriarty „Nekaltas melas“ meilės vaisių. Foley knygoje didžiuliame būryje kviestinių svečių grupelė galanda karo kirvį. Autorė  personažus sutelkė į negyvenamą salą ir leido tamsiai žmogaus prigimčiai eiti mirtinu keliu. Agatha Christie tik pasvajotų apie tokį stiprų romaną.

Patiko ši knyga. Užplūdo tos pačios džiaugsmo bangos, kokios apimdavo susirangius su klasikiniu Agathos Christie detektyvu... Pasakojimas skirtingų veikėjų lūpomis verčia spėlioti ir klysti spėliojant.

Primena Agathos Christie klasiką... Atkreipkite dėmesį į lyg tarp kitko paminėtas detales apie veikėjų praeitį. Jos daug ką atskleidžia.

Lucy Foley tobulėja su kiekviena knyga. Veikėjai šoka iš puslapių, siužeto posūkiai vis tamsesni ir netikėtesni, atmosfera kaip iš gotikinio romano... Taip, žmogžudystė įvyksta, bet yra kur kas daugiau. Siužeto posūkiai, turiu pripažinti, labai puikūs.

Foley išmoningai nuo aštuonių įtartiniausių vestuvių vakaro dalyvių, slepiančių mirtinas paslaptis, lupa sluoksnį po sluoksnio. Šios vasaros bestseleris, Reese knygų klubo pasirinkta knyga, pakerės iki pat pabaigos.