Keista, kad visų taip gerai vertinama knyga man taip sunkiai klausėsi.. Tiek daug sakinių, kartojančių tą pačią mintį, kad norint įdėmiai klausytis, turi tiesiog įsitempti. Tiek mažai realiai kažko įvykstančio tarp to daugžodžiavimo, kad galvoji, gal kažką praleidai, kad jau 3 valandos prabėgo, o skaitei tik apie vieną aludę, kitą nusigėrimą, ir dar grįžus namo pagėrimą.. Suprantu, kad už viso lėbavimo paslėpta mintis buvo svarbi tam laikmečiui, bet gal aš per jauna, kad jausčiau paslėptas komunistinio baisumo detales ar suprasčiau aliuzijas į realius įvykius? O gal aiškiau autoriai negalėjo rašyti, nes būtų išcenzūruoti? Gal tas nuolatinis alkoholizmas buvo labiau priimtinas tada? Arba kaip tik gera priedanga paslėpti mintis apie žmoniją lyg girtų vyrų kalbose, nors Rumata dažniau būdavo blaivas... Įdomiausia dalis man buvo stiprūs tos viduramžiškos visuomenės purvo, nehigieniškumo aprašymai. Šiais laikais, kai žiūrime kostiumines dramas apie tokius laikus, varguolė kaimietė yra graži aktorė su sutvarkytais nagais. Bet juk taip nebuvo.. Net kilmingos donos dvokė, nešiojo "rankines" su blusas traukiančiu aromatu (kad blusas iš galvos ir kūno suliptų į tam skirtą rankinę), ar mėnesius neplaudavo galvos.. Tas šleikštulys gerai atspindėtas Rumatos stebėjimuose, toks tikras.

Vis tik istorija vystosi spirale... Neabejotinai problemos knygoje buvo aktualios ją rašant, nemažiau - ir dabar. Deja.

Knyga paliko keistą įspūdį. Ir idomi, ir ne, tai manau kiekvienas perskaitęs nusprendžia koki įspūdį paliko jam.