Nesužavėjo, toks jausmas, kad wikipedia straipsnį skaičiau.

Patiko. Kiekviena knyga apie Černobylį parašyta kitaip. Čia surinkta lietuvių dalyvavusių likvidavime pasakojimai.

Jeigu tikitės jausmingos, už širdies griebiančios istorijos- čia to nebus. Suvalgiau greitai (per porą valandų), nes man tokie visokie dalykai nu negaliu, kaip labai įdomu. Tačiau šioje knygoje, nors ir įdomiai skaitėsi, šiek tiek pritrūko, jog galėčiau įvertinti maksimumu- šiek tiek sausokai pateikta. Kaip ir sakiau, knyga nėra jausminga, nesitaiko į skaitytojo emocionalumą. Plačiau viskas tik gale, kur jau yra pasakojami keli černobyliečių pasakojimai. Bet ir šie buvo aprėpiami paviršutiniškai- ką veikė, kas nutiko, kokius sprendimus priėmė ir kaip į juos reagavo kiti, bei jų pamąstymai, kodėl viskas vyko būtent taip. Taigi pati tema knygos man yra labai aukštoj kartelėj, visos iliustracijos irgi pakelia įvertinimą, tačiau pats istorijos pateikimas šiek tiek tą įvertinimą numuša.

Knyga tai pigių meilės romanų minkštais viršeliais lygio. Faktai pateikti sausai, nuotraukos iš Wikipedijos, o buvusių čerbobiliečių pasakojimai - tik pusę lūpų. Be to parašyta kokiais du kažkelintais ir nugulus mažiausiai dešimtmečiui į stalčių, kol neatsirado serialas "Černobilis" ir visi iš š nenusprendė dar kartą išspaust vaško.

Labai nenuosekliai parašyta. Toks vaizdas, kad kūrė istorija, bet pritrūko medžiagos, tai pridėjo bele ką girdėto ir matyto anksčiau.

Kiekvienas pasakoja kaip jis susidūrė, kaip matė avariją ir likvidavimą. Įdomu.

Labai įdomi knyga, pateikti faktai apie įvykusį įvykį.

Sukrečiantis ir daug minčių sukeliantis pasakojimas. Buvo įdomu liudininkų akimis pažvelgti į praeities įvykius.

Pati istorija parašyta atmestinai. Faktai girdėti,skaityti daugelyje tokio tipo knygų. Tačiau situaciją gelbsti daug fotografijų ir,be abejo, ten buvusių žmonių atsiminimai. Būtent jie yra šios knygos ašis,kuri sukrečia, gąsdina, suvirpina širdį.

Nereali knyga, sukrečiantys žmonių išgyvenimai...