Knyga, kurioje apžvelgiamos paaugliams būdingos problemos. Pirmoji meilė, tėvų meilė bei nesusikalbėjimas su tėvais. Kažko knygai trūko. Pradžia niūri, tėtis su 2 vaikais gyvena visiškai atsiskyręs nuo žmonių. Žmona jį paliko, nes jai toks gyvenimas netiko. Vaikai nepritampa prie išorinio pasaulio. Ir berniukas sutikęs mergina ją įsimyli taip, kad ji jam atstoja visą gyvenimą. Tačiau išssikyręs su ja jis praranda gyvenimo prasmę. Palūžta ir tėtis, nes nežino kaip jam elgtis toliau.

Turbūt tai viena iš ne daugelio lietuvių autorių knygų, kurios nustebina, sužavi, sujaukia protą ir ilgai nežinai, kaip vertinti. Deja, dėl pradžios, tai nebus max įvertinimas, nors pabaiga ir stipri. Paauglys su savo sesute ir tėčiu (su kuriuo ne itin geri santykiai), palikti mamos, gyvena ūkyje, kuriame augina kukurūzus. Jų visų gyvenimas- atsiskyrėliškas, mat toli miestas, gyventojų čia ne daug: namus suma kukurūzų laukas ir miškas. Dėl to paaugliui Elvinui yra ypač sunku- neturi su kuo bendrauti, o mokykloje (kas visiškai nestebina) vien patyčios. Kukurūzų lauką "paženklina" meteoritas, o į kaimą, visai netoli Elvino, atsikrausto gyventi raudonplaukė, Elvino bendraamžė, Luka. Atrodo, gyvenimas turėtų pradėti sektis, tačiau čia užgriūva naujų sunkumų ir jie paliečia vaikiną taip, jog priima vieną baisiausių sprendimų. O čia noriu padėkoti autoriui V. Varaniui, jog paliečia tą skaudžią temą, problemą, apie kurią pradėjus kalbėti žmonės nusisuka, keičia temą ir tiesiog nenori girdėti, o ką jau kalbėti apie bandymą suprasti tuos žmones, kurie bandė pasirinkinkti arba tiesiog pasirinko mus palikti. Turbūt vieni garsiausių žodžių "Ir nutiko gyvenimas..." šiai knygai labiausiai tinka, nes joje viskas tikra, nėra nieko suvaidinto, saldaus, viskas sunku, nesuprantama- lygiai taip, kaip gyvenime ir būna- niekada nežinai, kada kas gali nutikti. Nors pradžioje svarsčiau ir numesti knygą nepabaigtą, džiaugiuosi, jog to nepadariau, nors tai paskatino tik nedidelis puslapių skaičius. Visą knygą tvyrojęs Elvino noras ištrūkti, pamatyti pasaulį, priminė dar visai nesenai buvusią mane, kuomet ir pati svajojau kuo greičiau ištrūkti iš savo gimtųjų namų. O tai, kokios temos liečiamos knygoje- (tikrai ne visos) mažiau ar daugiau yra palietusios ir mane, tad galbūt dėl to po visko teko ilgokai pabūti su savo mintimis ir atsigauti, pergalvoti knygą ir tai, kaip noriu ją vertinti.

Labai jautriai papasakota jauno žmogaus istorija. Tiks ir vaikinams, ir merginams. Palietė pačią širdį.

Knygą perskaičiau vienu ypu. Ją skaitydama prisiminiau save septyniolikos, jausmus ir viltis, pirmąją meilę... Knyga sujaudino ir nustebino netikėtais siužeto vingiais, tai sudėtinga istorija parašyta įtaigiai ir "be patoso".