ROMANAS APIE ŽMONIŲ LIKIMUS MAŽOJOJE LIETUVOJE

Šiame romane per vienos šeimos likimą vaizduojama sudėtinga Rytprūsių istorija. Dramatiški krašto įvykiai atsispindi veikėjų savimonėje. Istorinės aplinkybės pinamos su egzistencinėmis įtampomis.

Per I-ąjį pasaulinį karą Jurgio Preikšo tėvų sodyba buvo sugriauta. Jis troško ūkininkauti, net du kartus vyko į Ameriką. Užsidirbęs pinigų grįžo ir nusipirko ūkį. Mirus pirmai žmonai Ėvei, vedė Anę, ji pagimdė dešimt vaikų.

II-ojo pasaulinio karo pradžioje į Jurgio namus atvykusi pareigūnė, vadovaudamasi fiurerio nurodymais, išvežė „invalidą“ – sūnų Erikutį su luoša rankele. Artėjant frontui šeima buvo priversta palikti namus, vėliau – bėgti aplinkui sproginėjant minoms. Sūnus Hansas, pasišaipęs iš ruso matininko, merginusio jo mylimą Trautę, atsidūrė Sibire. Vėliau ten buvo ištremta ir visa šeima. Išgyveno anaiptol ne visi.

Nijolė Kliukaitė-Kepenienė – rašytoja, vertėja, pedagogė. Yra išleidusi per trisdešimt knygų, daugiausia pasakų vaikams, taip pat romanus „Mirties vandenynas“, „Maršalitas“, „Vienatvė dviese“, biografinius romanus „Šatrijos Ragana“ ir „Bitė“, kelis eilėraščių rinkinius. Kūryba įvertinta I. Simonaitytės, G. Petkevičaitės-Bitės literatūros premijomis.