Ullos Lenzės romaną „Radistas“ įkvėpė laiškai, kuriuos Jozefas Kleinas rašė savo broliui Karlui, rašytojos seneliui. Po Pirmojo pasaulinio karo į Ameriką pasitraukusio vokiečio gyvenimo istorija atskleidžia mažai nagrinėtą nacių režimo veiklą anapus Atlanto. 

Europa apimta karo, Amerika į jį dar neįsitraukusi, bet Niujorko gatvėse tvenkiasi slogūs debesys. Antisemitai ir rasistai kelia galvas, vokiečių nacionalistai šlovina Hitlerį. 

Vokiečių emigrantas Jozefas Kleinas dirba spaustuvėje, ši užverčia miestą atsišaukimais, tačiau jis pats lieka nuošalyje nuo vis labiau įsiplieskiančių kovų. Jozefo pasaulis – džiazu alsuojantis Harlemas, o didžioji aistra – trumpųjų radijo bangų eteris, padovanojęs pažintį su Loren. Jai ir ištaria „aš tave myliu“. Žodžius, kuriuos vengdavo kam nors sakyti. 

Trumpabangininko įgūdžiai atkreipia įtakingų vyrų dėmesį, jam pasiūlomas lengvas darbas ir geras uždarbis. Kai Jozefas supranta tapęs sraigteliu didžiuliame nacių slaptųjų tarnybų mechanizme, trauktis jau per vėlu. 

Karo pabaigos Jozefas sulaukia amerikiečių kalėjime, vėliau deportuojamas į Vokietiją. Tačiau ir brolio Karlo, prekiautojo muilu, šeimoje, ir kylančioje iš griuvėsių gimtinėje jaučiasi svetimas. Jozefas nusprendžia nuo nykios kasdienybės sprukti į Pietų Ameriką. 

Tačiau ar įmanoma pasislėpti nuo savo praeities ir tikėtis, kad ji nebepasivys?