Kaip papasakoti šią istoriją? – galvoja Karla, sėdėdama Amandos automobilyje. Jos ką tik susipažino, ir Karla nenori prarasti naujos draugės, tačiau nutylėti tai, kas nutiko jos sūnui Davidui prieš šešerius metus, sunku. Kaip papasakoti šią istoriją? – galvoja Amanda, gulėdama mirties patale ir kalbėdamasi su Davidu. Jų pokalbis panašus į interviu, tačiau Davidas klausia jau žinodamas atsakymą. Jo tikslas – padėti Amandai savo prisiminimuose pačiai atrasti tą akimirką, kurios metu paleido giją, jungiančią ją su dukra, ir nesuspėjo jos išgelbėti. Knygoje „Prieraišumo laisvė“ svarstoma ekologiškumo problema, po truputį stumianti žmoniją į pražūtį. Su gamta čia persipina motinystė: dvi neatsiejamos jėgos, kurioms užtenka tik vieno neapdairaus žingsnio, kad iš pagalbininkių virstų didžiausiomis priešėmis. Samanta Schweblin, kuriai artimos motinystės bei moteriškumo temos, svarsto, ką reiškia būti moterimi ir motina šiuolaikiniame pasaulyje, purtomame negandų. Iki pat galo nepaleisdama įtampos gijos ji kviečia kiekvieną mūsų pagalvoti apie moters pasirinkimo laisvę, apie tobulos motinos įvaizdį, apie gebėjimą atleisti. Knygoje aprašomos mamos, Karla ir Amanda, labai skirtingos, tačiau autorė neatsako į klausimą, kuri iš jų geresnė ar teisesnė, palikdama skaitytojui galią nuspręsti pačiam.