5/5

Dorianas

Keidė nesenai patyrusi persileidimą ir netekusi savo globėjos Maksinės pasineria į liūdesį. Bandydama parduoti savo karuselės figūrėlę triušį Gusą sužino, kad jis ne Bajolio darbas. Iš pykčio ji sudaužo jį ir viduje randa dėžutę su moters nuotrauka, rašteliu ir plaukų kasele. Galop jos draugė Olivija ją įkalba keliauti į Prancūziją fotografuoti karuselių, nes rado jai darbą leidykloje. Taip Keidė išvyksta į Prancūziją. Ten ieškodama atsakymų susipažįsta su Žanu Poliu ir nukeliauja į Provansą į Klementų pilį, kurioje ir daryti nežinomos moters nuotrauka. Ten gyvenantis senyvas rašytojas Fabricijus sunkiai įsileidžia nepažįstamąją į savo namus. Galop Keidė ima tvarkyti suniokotą karuselę. Laimėjau šitą knygą Instagram‘e iš Sofoklio leidyklos. Labai dėkoju už dovaną, kurią iškart pradėjau skaityti. Knygos skyriai trumpučiai, jų labai daug tad neįkyrėjo skaitymas. Istorija padalinta į net KETURIAS laiko juostas. O kas mane žino- niekada neatsispiriu knygoms su keliomis laiko juostomis. Pirmoji pasakoja apie Keidę šiais laikais. Antroji apie Maelę- Bajolio darbininkę, kuri Klementų pilyje statė karuselę. Trečioji laiko juosta yra apie Fabricijaus jaunystę. Ir ketvirtoji apie Keidės vaikystę (ji užaugo globos namuose). Knyga man iš tikrųjų LABAI patiko, nes aš dievinu šeimos paslaptis ir jų atskleidimą. O skaityti apie Prancūziją man visada malonumas, nes esu įsimylėjęs šitą šalį. Sunkiai galėjau padėti į šoną knygą, nes buvo labai įdomu skaityti kaip pamažu Keidė atskleidžia Klementų šeimos paslaptis. Ir aišku Happy End. Rekomenduoju visiems, kam patinka Prancūzija, šeimos paslaptys laiko juostos ir lengva istorija.