Tai nuostabi klasikinė istorija apie mergaitę Dorotę, gyvenusią Kanzaso prerijose – pilkut plikutėlėse, lygut lygutėlėse, be jokio medelio, be žolės žalumo. Ir štai vieną dieną nutiko nuostabus dalykas: atslinkęs viesulas pakėlė mažą namelį kartu su jame esančia mergaite ir nuskraidino į nuostabią, dar neregėtą, net sapnuose nesapnuotą kramtukų šalį.  Čia prasideda didieji Dorotės nuotykiai...

„Namelio tarpdury pamatę Dorotę, tie žmonės stabtelėjo ir ėmė patyliukais kuždėtis tarpusavy, tarytum nedrįsdami prieiti arčiau. Pagaliau mažoji moteris žengė prie Dorotės, žemai nusilenkė ir labai maloniai prašneko:

-  Sveika atvykusi į kramtukų šalį, o didžioji Burtininke! Mes be galo dėkingi tau už tai, kad nugalabijai

Piktąją Rytų Šalies Žiežmarą ir išvadavai mūsų žmones iš sunkios vergijos!

Dorotė apstulbusi klausėsi tų žodžių. Kodėl mažoji moteris vadina ją burtininke ir tvirtina nudobus kažkokią Piktąją Šalies Raganą Žiežmarą? Juk ji maža, niekuo dėta mergaitė, viesulo nublokšta už daugelio mylių nuo namų ir anei musės nenuskriaudusi per visą savo gyvenimą...“