Kartais man atrodo, kad pasaulyje likome vieni...

Vienuolika maskviečių – aštuoni suaugusieji ir trys vaikai. Jie nė už ką nebūtų sutikę atsidurti vienoje draugijoje. Tačiau miestą ir visą šalį apėmusi epidemija juos privertė drauge įveikti mirtinai pavojingą kelionę per visą Rusiją – iki pat Karelijos. Pasiekusi nuo likusio pasaulio atskirtą salą Vongo ežere, ši likimo negailestingai suvesta grupelė žmonių mėgins išgyventi.

Įprasto pasaulio nebėra, jis susitraukė iki artimiausio namo sienų. Kas ten – gyvi ar mirę, draugai ar priešai? Žmogus žmogui – gelbėtojas ar žvėris? Uždaroje erdvėje visi pojūčiai paaštrėja, emocijos pasiekia ribą. Ar čia dar liko vietos meilei, švelnumui, žmogiškumui?

„Vongo ežeras“ ir jo tęsinys „Likę gyvi“ netelpa į vieno žanro rėmus – tai ir išlikimo istorija, ir sukrečianti psichologinė drama. Žmogiškumo išbandymas čia tenka paprastiems žmonėms – jų vietoje nesunku įsivaizduoti bet kurį iš mūsų. Jaunos rusų autorės Janos Vagner romanai sulaukė didelio pasisekimo Rusijoje ir užsienyje, buvo nominuoti kelioms literatūrinėms premijoms.

„Jana Vagner rašo labai sąžiningai ir tikroviškai – atrodo, kad viskas vyksta iš tikrųjų ir autorė istoriją ne sugalvojo, bet pamatė. Skaitydamas knygą nuoširdžiai džiaugiesi ir liūdi, jauti gęstant ir vėl atgimstant viltį, užplūstant silpnumą ir vėl sugrįžtant jėgas. Gyveni veikėjų gyvenimą. Tiksliau – kol skaitai, jų gyvenimas tampa tavuoju.“

ozon.ru