Pagaliau ji suprato, kad tėra jo žaisliukas. Jo žaislas šitame lėlės name.

Rubė, kankinama praėjusios nakties linksmybių padarinių, pabunda keistame kambaryje, kur dienos šviesa neprasiskverbia net pro menkiausią tarpelį. Keista, tačiau ji puikiai prisimena, kad vakar užmigo savo lovoje...
Atokiame paplūdimyje randamas jaunos moters kūnas, ten pragulėjęs ne vienus metus. Jos išvaizda, net ir po tiek metų, praleistų šaltame smėlyje, neįprastai traukia akį: plaukai – anglių juodumo, o akys – didelės ir mėlynos. Mirusios merginos nepasigedo nei šeima, nei draugai. Kas keisčiausia, net jos šeima iki šiol vis dar reguliariai gauna SMS ir tviterio žinutes. Kažkas nenori, kad būtų išsiaiškinta, jog ji nebegyva. Detektyvė Helena Grace iškart sumeta: tai – ne naujoko darbas.
Dingsta jauna mergina, randama kita negyva – ar tai serijinio žudiko darbas? Koks jo motyvas?
Detektyvė  suvokia, jog susidūrė ne tik su klastingu, preciziškai dirbančiu, bet ir itin kantriu žudiku. Ji pasitelkia visą išmonę, stengdamasi jį sučiupti, nes laikas nėra pagrobtosios sąjungininkas...

M. J. Arlidge, išgarsėjęs savo trileriais „Eni beni“ bei „Juoda širdis“, grįžta su trečiąja serijos knyga apie detektyvę Heleną Grace. „Lėlės namas“ yra iš komforto zonos išvarantis, siaubą keliantis, šiurpus psichologinis trileris, leidžiantis pajusti pagrobtos moters, žiūrinčios nežiniai į akis, mintis bei jausmus.