O kas, jeigu liūdnai pagarsėjusio Sidnėjaus vilnų magnato Johno Macarthuro žmona Elizabethė būtų parašiusi skandalingai atvirus atsiminimus? Įžangoje Katė Grenville tariamai rimtai pasakoja apie atrastą ilgai slėptą dėžutę su šiais atsiminimais. Tada ir prasideda žaismingas tikrovės ir išmonės galimybių šokis.

Autorės vaizduojama Elizabethė Macarthur yra aistringa moteris, gudrybėmis, entuziazmu ir šelmišku sąmoju besistengianti suvaldyti sudėtingą gyvenimą santuokoje su kietaširdžiu, beatodairišku žmogumi, savo pačios širdies paskatas, galios paieškas bendruomenėje, kurioje moterys neturi jokių teisių.

Jos atsiminimai atskleidžia tamsiąją mandagaus Janės Austen pasaulio pusę. Jie griauna stereotipą praeities moters: atsidavusios, romios ir susitaikiusios su menkomis galimybėmis. Toks buvo jų viešas veidas visuomenėje, o štai ką viena jų iš tiesų mąstė.

Šios knygos centre – viena sudėtingiausių mūsų laikų problemų: viliojantis melagingų istorijų žavesys. Po Elizabethės gyvenimo ir smurto kupino kolonijinio pasaulio paviršiumi glūdi paslaptys ir melas, turintys pavojingą galią savaip pakreipti tikrovę.

„Lapijos kambarys“ yra tarptautinio pripažinimo sulaukusios autorės pirmas romanas per pastarąjį dešimtmetį. Tai atvirkščiai perteikta istorinė beletristika, stulbinamas žongliravimas žodžiais, suteikiantis praeičiai visa persmelkiantį tiesioginį ryšį su dabartimi.

 Iš anglų kalbos vertė Ieva Albertavičienė