4/5

Dovilė

Visų išgirta klasika, ilgą laiką pragulėjusi lentynoje. Knyga, kurią ne vienus metus vis įtraukdavau į "Metų iššūkis" sąrašą, tačiau ji vis taip ir likdavo neperskaityta. Pagaliau ir jai atėjo eilė! Ir kaip gaila, kad knyga mane iš dalies nuvylė. Gal dėl seno leidimo (nežinau, kaip atrodo tekstas naujai perleistose šios knygos versijose), bet tekstą buvo pakankamai sunku skaityti. Ypač dėl to, kad romaną sudaro tik 4 skyriai (o knygoje 659psl.), kurie viduje niekaip kitaip nepadalinti. Labai nepatiko, kad skaitai vieną sceną, ji netikėtai pasibaigia ir tiesiog naujoje eilutėje jau aprašoma visai kita scena, o tu tik po kelių eilučių supranti, kad čia jau visai kitas dalykas aprašomas. Daug veikėjų su sudėtngais charateriais ir įvairioms paslaptimis, kurių vardai pakankamai panašūs. Siužetas su daug vingių ir intarpų ir jį nėra taip jau lengva sekti. Bet gal būtent visa tai ir sudaro Klasiką?.. Galbūt mano klaida buvo tai, kad tikėjausi kitokio siužeto: tikėjausi, kad Estera bus "didesnė" kurtizanė, o ne tokia mazgotė. Vis laukiau, kada ji atkeršys Votrenui/Karlosui Ererai/Žakui Kolenui ar pasipriešins Liusjenui. Ypač nepatiko Liusjeno personažas: silpnas, bevalis mergišius, gyvenantis tik dėl malonumo, neturintis pakankamai smegenų reikalingų vyrui, o tik gražų veidelį. Tačiau aukštuomenės pasaulis ir intrios pavaizduotos itin įtikinamai, kas sudaro nemažą knygos žavesį. Visgi, kad didžiausias šios istorijos intrigantas taptų vienu iš pagrindinių teisėsaugos sistemos sraigtelių - to tai tikrai nesitikėjau. Visgi klasika lieka klasika.