Atviras ir sukrečiantis žinomo atlikėjo ir kompozitoriaus biografinis romanas. Susidūręs su vėžio diagnoze trijų vaikų tėvas pereina visą onkologinio paciento kelią, tačiau ligai atsitraukus išbandymai nesibaigia. Vėžys pažadina visiškai nelauktus, sielos gilumoje dešimtmečius tūnojusius jausmus, o likimas susidėlioja taip, kad sunku patikėti įvykių realumu. Stano istorija įkvepia ir verčia susimąstyti, ar išties vėžys yra baisiausia gyvenimo rykštė.  Baltapūks, vėjavaikis, laimingas dainų kūrėjas ir atlikėjas bardas Stano – tokį įvaizdį ir scenos produktą mes visi pažinojome iš TV ekranų. Komercinės scenos rinkai tokį sukūrė  kūrėjai  iš šou „dizainerių“ fabriko. Projektas, regis, buvo sėkmingas. Atrodytų, niekad nesibaigs vasara, laimingos dienos, džiaugsmas, gėlės ir šypsenos. Projektą buvo galima tęsti iki komforto zonoje snūduriuojančių žvaigždžių senatvės, tačiau likimas nenuspėjamas, jis pasitvarko savaip.

„Kodėl aš?“, - klausia romano personažas, išryškėjus rentgeno nuotraukai ir  išgirdus daktarų verdiktą – „vėžys“. Pasaulis verčiasi aukštyn kojom, dūžta ir skeveldrom pažyra saugi komforto zona, santykiai su šeima, ir artimaisiais. Save tenka skausmingai kurti iš naujo, atlikti atminties ir vertybių reviziją, iš naujo perkrauti santykius su  savim ir pasauliu. Pasakojimas reljefiškas ir dinamiškas, besirutuliojanti gyvenimo tikrovė kuria personažą visai nebepanašų į tą scenos žvaigždę,  kuri pleveno mūsų vaizdiniuose.

„Netikėta“, - švelniausias žodis, kuris ateina į galvą, skaitant šį kūrinį nuo pirmojo sakinio. Akinantis, iki nuogumo dygus atvirumas tikrovei, dėmesys detalei, skaudūs savęs atradimai ir gerai sustyguota dramaturgija – išskirtiniai šio kūrinio bruožai. Pridėkim dar saviironiją ir groteską, neleidžiančius personažui nugrimzti į depresijos nykumas. Žanro požiūriu tai gerai „sukaltas“ autobiografinis, dokumentinis romanas, kuriame nepalikta vietos „literatūrščinai“ ir fantazmams.

Kūrinį galima suvokti ir kaip atvirą, skaudų ir viltingą liudijimą tūkstančiams išgyvenusių, išgyvenančių ir išgyvensiančių Vėžio Golgotą.

Liudvikas Jakimavičius