Klasikinis romanas apie uždraustus romantinius jausmus ir jų beviltiškumą

Itanas Fromas pluša savo varganame ūkyje ir stengiasi pakęsti sunkaus būdo įtarią žmoną Zeną, linkusią prasimanyti ligas. Kai pas juodu apsigyvena guvi, linksma, gyvybe trykštanti jaunutė Zenos giminaitė Metė, atvykusi padėti šeimininkauti, Itanas pasijunta pakerėtas ir ima austi svajones apie laimę, kurią jam įkūnija ši mergina.

Viename iš dramatiškiausių amerikiečių grožinės literatūros kūrinių Edith Wharton veda šią pasmerktą trijulę tragiškos lemties keliu. Nors ir pasakojimo maniera, ir tema „Itanas Fromas“ visiškai skiriasi nuo kitų rašytojos romanų, kaip tik jis tapo populiariausiu ir labiausiai skaitomu jos kūriniu.

populiariausiu ir

Romanas parašytas 1911-aisiais, tais pačiais metais, kai Edith Wharton galiausiai apsisprendė skirtis su vyru, nors labai gerai suprato, kokia didelė kartais būna laisvės kaina ir kad aistra gali stiprumu prilygti mirčiai. Vienas literatūros kritikas pavadino šią knygą „bene autobiografiškiausia iš visų kada nors parašytų“, nes ji atspindi gilią pačios autorės neviltį ir vienišumą, atsidūrus padėtyje be išeities.

 „Edith Wharton nepadarė nė vienos klaidos, nepridėjo nė vieno nereikalingo žodžio, tad belieka tik vėl ir vėl kartoti, kad romanas – nuostabus.“

San Francisco Call

„Išties šiaurietiškas romanas, panašus į „Vėtrų kalną“. Įžvelgiu Emily Brontë įtaką šiai amerikiečių klasikai: įrėmintą pasakojimą, užsisklendusius, mažakalbius veikėjus, atšiauraus grožio kraštovaizdį ir klimatą, glaudžiai susijusį su aprašomais dramatiškais žmonių išgyvenimais, atsiribojimą nuo tikrovės ir padėties be išeities jausmą. Visa tai būdinga abiem šiems romanams.“

Harold Bloom

Amerikiečių literatūros kritikas, Jeilio universiteto profesorius