Ką reiškė gimti mergaite ir būti moterimi praėjusio amžiaus vidurio Irane? Kokia bausmė laukė tos, kurios liepsninga prigimtis negalėjo susitaikyti su nuolatiniais suvaržymais, draudimais, griežtomis taisyklėmis ir tradicijomis? Romano herojė jauna poetė ieško savo autentiško balso ir tikros meilės. Tik už sprendimą gyventi taip, kaip nori, ji skaudžiai sumoka.

Šis biografinis romanas, paremtas XX a. Irano poetės Forugh Farrokhzad (1935–1967) gyvenimo faktais. Forugh viena pirmųjų atsisakė didžiųjų persų poetų tradicijos rašyti pakylėtas dvasingas eiles. Jos eilėraščiai asmeniški ir atviri, ji nebijo žvelgti gilyn į savo sielą, išgyventi stiprius jausmus ir troškimus, dvejones ir skausmą, maištą ir geismą. Forugh eilės laikomos skandalingomis ir kartu neginčijamai puikiomis. Savo tėvynėje poetė vienų vertinama kaip nacionalinis turtas, kitų – kaip nuodėmingos Vakarų įtakos auka.

Aš atsiplėšiau ir atitolau nuo gero vardo krantų

audringa žvaigždė liepsnoja mano širdy...

–iš „Eilėraštis tau"