„Kinas man yra daugiau nei darbas – tai mano gyvenimas, ir kiekvienas filmas yra gyvenimo aktas.“

Knygoje „Įamžintas laikas“ režisierius Andrejus Tarkovskis žvelgia į kiną kaip į laiko meną. Jis atskleidžia kino kūrimo užkulisius ir savąjį metafizinį, filosofinį metodą. Šis taip ir liko apipintas legendomis ir nepakartotas gausių jo sekėjų ir tyrinėtojų. Tarkovskis paaiškina, kodėl rizikavo likti nesuprastas, atsako į žiūrovų laiškus. Autorius svarsto apie kino poveikį, menininko tikslą, gyvenimo prasmę, meilę, mirtį ir nemirtingumą. Bandymai atsakyti į amžinuosius klausimus, užfiksuoti paskutinėmis jo gyvenimo valandomis, paverčia knygą unikaliu liudijimu.

Andrejus Tarkovskis (1932–1986) – kino klasikas, spėjęs sukurti tik septynis ilgametražius filmus: „Ivano vaikystė“, „Andrejus Rubliovas“, „Soliaris“, „Veidrodis“, „Stalkeris“, „Nostalgija“ ir „Aukojimas“. Visi jie – nepavaldūs laikui. 

„Skaityti šią knygą – tai suvokti ir permąstyti Tarkovskio mintis apie kino meno esmę, apie menininko pašaukimą. Tai nukeliauti savo paties kelią pagal genijaus skelbiamą tiesą. Ant Tarkovskio kapo Paryžiuje užrašyta: „Žmogus, kuris matė angelą“. Tokių žmonių kino meno istorijoje vienetai. O gal tik Tarkovskis.“

„Įamžintą laiką“ galima skaityti kaip viešą vieno ryškiausių XX amžiaus režisierių meilės kinui deklaraciją. Todėl ši knyga gali būti vertinga tiek žiūrovams, kuriems filmai nėra tik pramoga ar laiko užmušimas, tiek sinefilams, norintiems išsamiau susipažinti su paties Tarkovskio kūryba, tiek ir esamiems bei būsimiems kino režisieriams.“

 „Tarkovskis man yra didžiausias režisierius. Sapnų erdvė – jam savaime suprantamas dalykas, jis nieko neaiškina, bet, kita vertus, ką gi turėtų aiškinti? Tarkovskis – aiškiaregis, sugebėjęs perteikti savo vizijas sunkiausiu, bet sykiu ir lanksčiausiu žanru.“

Ingmaras Bergmanas, švedų kino režisierius

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba