Pagavi ir sukta istorija. Kaip ir visi jos veikėjai. Niekada negali būti tikras, kuris vis dėlto yra teigiamas, o kuris vadinamasis blogietis. Taip sukti galvą verčia ne tik jų poelgiai, mintys ar veiksmai, bet ir skirtingas požiūrio kampas, kuris vienoje šviesoje tą patį veikėją atskleidžia kaip neigiamą, bet kitai šviesai šviečiant - imi jausti jam simpatiją.

Romanas "Gražūs daiktai" yra vienareikšmiškai dėmesį prikaustantis dėl įdomiai sukaltos istorijos - kur planas A, gali virsti ne planu B ar C, bet visišku chaosu, palyginti su tuo, ką tarsi žadėjo įvykių pradžia. Juoda ir balta čia mainosi vietomis. Nieko nėra vienareikšmiško, kaip ir realiame gyvenime. Priklauso nuo to, kas pasakoja savo istorijos versiją ir kaip tie patys įvykiai, jų aplinkybės, pagrindiniai veikėjai gali pakeisti spalviškumą, nelygu pro kokį lęšį į viską žiūrėsi.

Šalia įtraukiančio siužeto, romane giliau pažiūrima ir įvairiomis pusėmis pavartoma šių laikų aktualija - socialiniai tinklai. Ką mes matome - viena, bet kas slypi veidrodžio nugarėlėje? Vien tik sėkmė, grožis, brangūs daiktai, kelionės, įspūdžiai, tobuli santykiai ir nesibaigianti laimė bei gyvenimo džiaugsmas? Socialinėse medijose pasaulis dalinamas į dvi grupes: stebėtojus ir stebimuosius. Kuriems labiau pasisekė? Greito ir aiškaus atsakymo nėra. Kurie didesni monstrai? Tie, kurie puikuojasi kiekviena savo gyvenimo akimirka (net jei ji dažnai surežisuota), ar tie, kurie apsimeta vilkais ėriuko kailyje, užėmę patogią stebėtojo poziciją ir turi savo piktų ketinimų? Kuriuos nuteisti, o kuriuos išteisinti? Ko gero, klausimas taip pat be atsakymo. Knygoje apnuoginama tiek viena, tiek kita žaidėjų pusė. Visgi laimėtojas yra - tai skaitytojas, kuris paims į rankas šią knygą.