Nors knyga skaitėsi nelengvai, vis traukė prie jos sugrįžti ir perskaityti iki galo. Jaučiu, kad ne iki galo viską supratau, tad skaitysiu kada dar kartą, nes knyga tikrai suteikia peno apmąstymams.

Man knyga patiko. Iš pradžių buvo sunku susekti kelias siužeto linijas. Po to liko tik pagrindinis knygos veikėjas - kunigas - su savimi. Skaitosi lengvai. Patiko pagrindinio veikėjo vidiniai pokalbiai, išgyvenimai, susitikimai su savo silpnybėmis. Kadangi skaitydama vizualizuoju, tai taip ir jaučiau kvepiančią žalią žolę, ramybę... Buvo nauja istorinė informacija apie įvykius Meksikoje. Rekomenduoju paskaityti.

Knygos siužetas įtraukiantis nuo pat pirmų puslapių. Veiksmas vyksta Meksikos valstijoje, kurioje po revoliucijos visiškai uždrausta religija. Revoliucinės valdžios leitenantas laiko garbės reikalu pagauti ir viešai sušaudyti paskutinį kunigą. Knygos herojus nestandartinis dvasininkas, vaizduojamas kaip nuodėmingas, klystantis, silpnas žmogus bėgantis per šalį. Tikrai verta dėmesio knyga.

Viena iš geriausių pastaruoju metu mano skaitytų knygų. Baigiau, užverčiau paskutinį puslapį ir vėl norėjau skaityti iš naujo. Nenorėčiau sutikti, kad knyga yra vidutinė - tai tikras šedevras. Tik manau, kad ji turės savo skaitytoją: vienas ją ryte praris, o kitas numes į šoną perskaitęs vos kelis puslapius.

Vidutiniška knyga. Švietėjiška misija buvo pasiekta - perskaitęs gerokai panaršiau internete skaitydamas apie XX a. pradžios Meksikos istoriją, kuri, tenka pripažinta, yra balta dėmė (neskaitant Zoro:))). Tačiau knyga nėra kažkuo labai ypatinga. Pats pasakojimas ir aprašyti epizodai manęs neįtikino, dialogai labai paviršutiniški; romanas labiau primena įvykių dokumentinį aprašymą nei gyvų žmonių istoriją. Kitaip tariant, labai trūko emocinio istorijos aspekto, nors patys aprašomi dalykai turėtų būti sukrečiantys ir emociškai stiprūs. Bet kažkodėl nebuvo, nors ir logiškai supranti, kad aprašomi kraupūs įvykiai ir tragiški likimai. Galvoju, kad kažkiek gali būti ir vertimas dėl to kaltas, bet ir pačiame romane labai daug detalių pateikta be tikslo, nesujungiant jų į vieną bendrą istorijos tėkmę. Kas patiko, tai pagrindinio veikėjo - kunigo - psichologinis paveikslas: labai įdomus ir originalus literatūrinis tipažas. Verta perskaityti ir atiduoti pagarbą klasikai, bet tai nėra knyga, kurią galvočiau dar kartą perskaityti ateityje.

Patiko, bet vis tik man ji buvo per liudna, per leta ir apskritai man nelabai pavyko "susigyventi" su pagrindiniu personazu.

LIKE