Autorius atsiminimus rašė slaptai. Kai atsiminimai buvo atiduoti spaudai jis buvo nužudytas. Oficialiai - savižudybė.

Egzekutorius savo atsiminimuose vaizdziai apraso AK bendradarbiavima su komunistines Lenkijos milicija. Egzekutorius apraso ir dar viena mums Lietuvoje zinoma aspekta - aktyvu baznycios dalyvavima AK veikloje... pasirinkdavome kaimus su lenku gyventoju dauguma, nes taip mums lengviau budavo ukrainiecius pribaigti. Siose akcijose nebudavo jokio pasigailejimo, jokiu skrupulu. Ypac "Kietas" pranokdavo pats save. Kai ieidavome i ukrainieciu namus, musu "Viluska" tikraja to zodzio prasme apimdavo pamisimas. Sudetas kaip gerai issivysciusi gorila; kai tik pamatydavo ukrainiecius, akys jam issokdavo ant kaktos, is praziotos burnos imdavo varvet seiles - darydavo isprotejusio zmogaus ispudi. Mes dazniausiai apstodavome duris ir langus, o apdujes "Kietas", senas Lvovo skerdikas, masdavosi ant suakmenejusiu is siaubo ukrainieciu ir pjaustydavo juos i gabaliukus. Su nezmoniska jega perskrosdavo jiems pilvus ar perpjaudavo gerkles, kad net kraujas tisko ant sienu. Neispasakytai stiprus, daznai vietoj peilio naudojo paprasta uzstales suola, traiskydamas juo galvas nelyginant aguonu galvutes. Likviduoti ukrainiecius mums padedavo vietine Pilieciu milicija (Milicija Obywatelska, MO). Turejome viena "savo" skyriu Dynovo apylinkese, kuris mums padedavo tuo, jog suimtus ukrainiecius paprasciausia atiduodavo mums. Uzuot veze i vyriausiaja bustine, per rysininka mums pranesdavo, jog toks ir toks ukrainietis laukia musu skyriuje ir ji galima pasiimti. Viena karta, eidami per kaima, uzejome i namus, kuriose gyveno trys merginos. Uzsimezgusio pokalbio metu paaiskejo, jog viena mergina yra ukrainiete. Kadangi ji buvo labai jauna ir labai grazi, "Kietas" nusprende, jog geriausia bausme uz jos ukrainietiska kilme bus, jei visi trys ja CENZURUOJAMA. ... Po to ivykio su mergina priejau isvada, jog "Kietas" turi isskirtine uosle ukrainieciams. Mano isitikinima jo talentu dar labiau sutvirtino kitas atsitikimas, ivykes po dvieju dienu. Pavakare mums griztant i savo butus Liakovkoje, uzkabino nepazistama, ramiai ejusi prieteliu ir paklause, ar jis kartais ne ukrainietis. Tas su ikarsciu pareiske: Ai, ponai, as ne ukrainietis! Taciau "Kietas" nenorejo pripazinti pralaimejimo ir, paprases manes palaikyti prieteliu priesais pistoleto vamzdi, nusiemes kelniu dirza, eme negailestingai ji talzyti per veida... Galiausiai skausmas, matyt, tapo nepakeliamas, nes staiga prietelius, sokinedamas ant vienos kojos kaip suzeistas kiskis, su viskuo sutiko: Taip, esu ukrainietis, esu CENZURUOJAMA vaikas... Ta pacia minute tardymas buvo baigtas, o "Kietas" ivykde nuosprendi, mikliu judesiu perpjaudamas pasmerktajam gerkle...

Žiauriai patiko, nes paremta tikrais faktais, apie istoriją, parodyta karo realybė. Ir be galo žiaurus pagrindinis veikėjas.

labai patiko:)