Chameleonas Leonas vaikštinėja prie jūros. Šviečia saulė, dvelkia švelnus vėjelis. Staiga kelią jam užtveria keturi dideli. Leonas sustoja, pakeičia spalvą, pasišiaušia. Dideli neišsigąsta. Savo radinį jie gabenasi į miestą, į keisto kvapo butą, apgyvendina akvariume. Chameleoną Leoną apima juodas liūdesys. Kas jį išsklaidys?

Knygelėje „Chameleono sapnai“ trykšta spalvų fontanai ir tykiai mirguliuoja nespalvota jūra. Žaliasis lapelis sudžiūsta ir sutrupa, bet užsimezga tvirta draugystė. Per savaitę čia prabėga visas gyvenimas. 

Klajoklė, svajoklė, dviejų baltapūkių vaikų mama. Filmų vertėja, minčių mezgėja, šokėja prieš bangas. Stebėtoja su sunkiu fotoaparatu arba spalvotu kaleidoskopu. Laiškų rašytoja su balta plunksna ir juodu rašalu išteptais pirštais. Kartoninio teatro kūrėja, šiukšlių rinkėja, vilnos vėlėja, kasdienybės suknelių siuvėja. Poetė, eilių nerimuojanti, dainininkė, tyliai dainuojanti... Ir dar bala žino kas. Mėgstamiausia spalva? – Visos! O šiais metais – geltona! 

Iliustratorė, dizainerė, puošia knygų viršelius suaugusiesiems, kartais susigundo piešti ir vaikams, nors būna nedrąsu, juk vaikai patys taip gražiai piešia. Dirbdama dažnai klausosi laidų apie astronomiją, kosmosą. Mėgstamiausios spalvos – melsvų samanų, fluorescencinė rožinė, juoda, nes šalia jos padėta bet kuri spalva sužiba kur kas ryškiau.