Kartais pavyksta patikėti, kad teturiu tik mažą problemą. Galvosūkį, kartais keliantį šleikštulį, bet kuris, žinau, turi pabaigą. Šitaip elgtis vis labiau įgundu, gal net darausi patyrusi. Ir vis dažniau pavyksta save įtikinti, kad tie siaubingi prisiminimai su manimi išties visai nesusiję, tartum būčiau stebėjusi automobilio avariją arba parduotuvės užpuolimą kaip liudininkė. Tie įvykiai palietė kitus, sukėlė sielvartą kitiems.

Ne man.

Helena ištekėjusi už išvaizdaus sėkmės lydimo restoranų savininko Vernerio, su trimis paaugliais vaikais jiedu gyvena nuostabiame name atokaus kvartalo pakraštyje. Nors galėtų būti tik mama ir žmona, Helena mėgsta pooperacinės palatos slaugės darbą.

Aštuoniolikmetį Ralfą iš proto varo tėvų pamokslai, jo mintys sukasi apie automobilį, draugus ir kaip prasimanyti pinigų. Tad smulkiam niekšeliui Brajanui nesunku įkalbėti jį griebtis nusikalstamo plano: apiplėšti turtuolių namus. Vieną vakarą, palikęs Ralfą sargyboje, Brajanas dingsta už Helenos ir Vernerio namų durų. Tačiau atgal pro jas taip ir neišeina...

Tą lemtingą vakarą įsisuka įtampos ir siaubo kupinas scenarijus, verčiantis veikėjus priimti drastiškus sprendimus. Mes visi manome žinantys savo ribas. Bet kaip toli eitume, šeimai atsidūrus pavojuje?

Motina privalo apsaugoti savo vaikus. Taigi aš taip ir padariau.