Tikra istorija apie žiaurumą, viltį ir išlikimą – tai berniuko, kalinto Birkenau, Aušvico, Gros Roseno ir Buchenvaldo stovyklose, žodžiais ir spalvotais piešiniais perteikta istorija.

1943 m. birželį, po ilgų persekiojimo ir išbandymų metų, trylikametis Thomas Geveʼas kartu su mama buvo deportuoti į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Vos jiems atvykus, Thomas buvo atskirtas nuo mamos ir turėjo pats savimi pasirūpinti Aušvico I vyrų stovykloje. Per 22 kalinimo mėnesius jam teko iškęsti ir savo akimis stebėti nežmonišką nacių koncentracijos stovyklų pasaulį. Vis dėlto jo niekada neapleido troškimas gyventi. Neįtikėtinu būdu jis išliko gyvas ir, sulaukęs penkiolikos, buvo išvaduotas iš koncentracijos stovyklos.

Dar tebebūdamas stovykloje Thomas jautė pareigą užfiksuoti kasdienį mirties stovyklų gyvenimą ir nupiešė daugiau nei aštuoniasdešimt piešinių. Paprastu, tačiau itin tiksliu stiliumi jis pavaizdavo ne tik sukrečiančias scenas, bet ir kasdienius stovyklos gyvenimo įvykius bei jo nelaimės draugų liudijimus apie žmogiškumą, pagalbą ir draugystę.

„Jautėme nenumaldomą norą aprašyti savo išgyvenimus. Galvojome, kad jei mes, visa tai patyrę, neatskleisime karčios tiesos, žmonės tiesiog nepatikės neapsakomomis nacių piktadarybėmis. Norėjau pasidalyti mūsų išgyvenimais, įvykiais ir pastangomis išgyventi.“

Norėdamas pagerbti draugus, kurių neteko, ir milijonus nutildytų Holokausto aukų, pasibaigus karui Thomas perteikė savo istoriją žodžiais. Nepaisant stovyklose patirto blogio, jo pasakojimas spinduliuoja didžiulį norą gyventi.

„Berniukas, nupiešęs Aušvicą“ yra unikalus jaunojo Thomo liudijimas, atspindintis nenumaldomą šviesesnio rytojaus troškimą.

***

– „Derindamas vaiko reakcijas į pragarą, kurį patyrė Aušvice, Gros Rosene ir Buchenvalde, su suaugusio žmogaus išmintimi, Geve'as savo skaitytojams siūlo išskirtinį Holokausto kančių ir išgyvenimų supratimą.“

– Emily Schneider, literatūros apžvalgininkė

„Jo [Thomo] stiprus balsas ir skaudžius išgyvenimus atspindintys piešiniai parodo, ko galima pasimokyti iš tragedijos ir kad ateitis gali būti geresnė už praeitį.“

– Esthera Gilbert, Holokaustą tyrinėjanti istorikė ir sero Martino Gilberto mokymo centro vadovė

„Kai žodžių nebeužteko, penkiolikmetis berniukas, išgyvenęs tris nacių koncentracijos stovyklas, ėmėsi piešti, kad papasakotų savo istoriją apie Holokaustą.“

– Francine Wolfisz, „Jewish News“

***

Thomas Geveʼas gimė 1929 m. Vokietijoje. Nuo 1933-iųjų visa jo šeima kentė baisų nacių persekiojimą. Po kelerius metus trukusio nuolatinio pavojaus ir sunkumų 1943 m. birželį kartu su mama Thomas buvo suimtas ir nuvežtas į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Po 22 mėnesių Thomas buvo išvaduotas ir po kurio laiko, atgavęs jėgas, Londone susitiko su tėčiu. Baigęs studijas ir įgijęs inžinieriaus laipsnį, 1950-aisiais Thomas persikėlė į Izraelį, sukūrė šeimą ir dabar ramiai gyvena, džiaugdamasis užtarnautu poilsiu.