Mikčiojantis Midzogučis auga nepritapdamas prie aplinkinių. Nepasitikintis savimi berniukas dar vaikystėje susižavi tobulai pastatyta Kioto miesto įžymybe – Auksine šventykla, kurią jam kadaise parodė tėvas. Tačiau ilgainiui ima pastebėti jos trūkumus. 

1950-ųjų liepos 2-ąją šalį sukrečia kraupi žinia: ugnis pasiglemžė nacionalinę vertybę – Auksinę šventyklą. Padegėjas – vienuolis, kurio sielą apsėdęs susižavėjimas statinio grožiu galiausiai baigiasi tragedija, įkūnijusia jo fantazijas ir troškimus...

„Auksinė šventykla“ – moderni alegorija apie žmogaus būties tragizmą, stipri psichologinėmis įžvalgomis ir netikėta atomazga. Remdamasis tikra istorija, Yukio Mishima atkuria jauno dzenbudisto vienuolio, sudeginusio Kioto architektūros šedevrą – beveik šešių šimtmečių senumo Auksinę šventyklą, – maniakiškai destruktyvių minčių raidą. 

Yukio Mishima (1925–1970) – žymus japonų rašytojas, dramaturgas, aktorius ir režisierius, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Tai vienas ryškiausių XX a. Japonijos literatų, išgarsėjęs ne tik savo kūriniais, bet ir ritualine savižudybe – tūkstantinės minios akivaizdoje kardu perrėžė sau pilvą. Jo kūryboje atsispindi Japonijos kultūrai būdingas jausmingumas ir atidumas detalėms, tačiau įtempti ir įtaigūs siužetai, psichologinės įžvalgos tokie universalūs, kad išgarsino autorių visame pasaulyje.