Knyga yra apie tai, ko jaučiamės esą verti gauti iš likimo ir ko negaunam.

Romane „Atversta ir apversta“ Eglė Gudonytė vaizduoja jaunų šiuolaikinių moterų problemas. Autorė apžvelgia pagrindines moters gyvenimo stoteles, pasitelkusi dvi pagrindines veikėjas. Abi jos vienodai svarbios, viena ieško „svajonių vaiko“, kita – savo „antrosios puselės“. Rūtai vietoj dukrelės, turėjusios būti vaiku-žaisliuku, likimas dovanoja vaiką su negalia ir atima vyrą, o Azalijai neduota nei to, nei ano. Užuovėją nuo vienatvės moterys randa savitame požiūryje į gyvenimą, kūryboje, tradicinėse vertybėse. 

„Iš pradžių norėjau „išdurti“ – tekstą pateikti lyg erotinį romaną, kam nors galbūt sukelti seilėtekį, gal kvailą knygos pirkimą, pavyzdžiui, mergvakariams, o paskui skardžiai pasijuokti. O gal pasiverkti? Kad būtų kaip su čili pipiru – toks linksmas, raudonas, mažutis, juokingas, bet tik atsikąsk. Norėjau gerai pasijuokti iš popso, iš skaitalų, iš tųjų skaitalų skaitytojų.

Juo toliau rašiau, juo mažiau norėjau pasijuokti ir rašymas tapo procesu, dėliojimu, kurie gi taškai sutampa Tos, kuri stengiasi būti kaip visi, ir Tos, kuri niekada nebus kaip visi. Ieškojimu to kiečiausio, tvirčiausio pasaulio pagrindo, kada nebejaustumei, jog grimzta kojos. Ieškojimu drauge su tomis, kurios ieško. Norėjau apžioti moters savasties amplitudę nuo Lametri žmogaus-mašinos iki sodžiaus lelijėlės, nuo heteros iki karžygės, nuo vakarėlių liūtės iki motinos-vilkės, nuo bakchantės iki matronos. Norėjau pereiti pagrindines moters gyvenimo stoteles: vaikystę, drauges, vyrus, tėvus, vaikus, mirtį, vyniojant laiką tarsi siūlą. O aktyvi moteris ne tik vynioja, ji išdrįsta ir durti adata bei susiūti.“ – Eglė Gudonytė