Beveik visa ši istorija yra tiesa, sako autorė, o jos mistinis ir pagrindinis prieskonis - sugyvinta Mona Liza (matantis, jaučiantis, net kalbantis paveikslas (tik išrinktiesiems), paverčia šį romaną be galo intymiu, įtaigiu, tikrovišku ir pasakišku tuo pat metu. Paveikslas „Mona Liza“ nuo pirmojo potėpio pamilsta savo kūrėją da Vinčį, o jis pamilsta ją, bet ne visai taip, kaip nori tapomas kūrinys. Nuo tuopos lentelės ir aliejinių dažų sluoksnių žvelgianti Liza nuolat pavydi da Vinčio pasijai Salai, kuris buvo vyriausias Leonardo pameistrys ir meilužis. Šis, net negirdėdamas Lizos balso, nes nėra dieviško talento palytėtas, vis tiek šnairuoja į tapomą paveikslą, kaip didžiausią konkurentą dėl genijaus dėmesio. O Leonardą da Vinčį ir jo šedevrą tikrai siejo ypatingas ryšys, net ir be mistiškosios interpretacijos - tapytojas nepalikdavo paveikslo vieno, veždavosi į visas savo keliones. O mokslininkai įžvelgia Mona Lizoje ir paties dailininko užslėptai perteiktų veido bruožų.  

Mona Liza tampa gyva ir pasakoja savo istoriją pati, o ne klauso, kaip ją regi kiti. O papasakoti ji tikrai turį ką - penkis šimtmečius regėjusi pasaulio galinguosius, turtinguosius, siekiančius ją pavogti ir pralobti arba tiesiog turėti savo akiratyje. Sužinosite, kaip ir kodėl pusės tūkstančio metų Lizos istorijoje figūravo ne tik da Vinčius, bet ir jo konkurentas Mikelandželas, gerbėjas Rafaelis, Karalius Liudvikas XVI (Karalius Saulė), Marija Antuanetė, Pablas Pikasas, Zigmundas Froidas, popiežiai ir kiti.

Mona Lizos pasakojimas pradedamas šių dienų Luvre, kur paveikslas jaučiasi lyg stiklo karste, akylai saugomas ir izoliuotas nuo išorinio pasaulio, jo gyvybės ir šurmulio.  Nors veiksmas aplink paveikslą, jį glumina, nes užuot žiūrėjusi tiesiai į žmonių veidus, Mona Liza yra priversta spoksoti tik į minią pakaušių bei jūrą asmenukės režimu įjungtų mobiliųjų telefonų. Taip yra šiandien, o kažkada Mona Liza virė įvykių sūkuryje ir ji pasirengusi tai papasakoti, tik leiskite jai pradėti, toliau versdami knygos puslapius...

Rašytojos talentas įtaigai, priverčia pajusti skirtingus istorijos laikotarpius, lyg pats ten būtum, uostum kvapus, regėtum vaizdus - imi truputį gyventi knygos puslapių diktuojamą gyvenimą. Ir didelis pliusas - užnorina iš naujo prisiminti ryškias pasaulio asmenybes, iš arčiau pamatyti ir labiau pasigilinti į minimus meno darbus. Skonių ir patyrimų kupinas skaitinys.