1991-ųjų vasarį, kai Lietuvoje pradėti stiklinti balkonai, mažytė ir drąsi Islandija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos Respubliką. Kaip tik tada tarp mūsų tautų įsižiebė neblėstanti meilė. Jai paliudyti po 15-os metų Islandija į mūsų šalį atsiuntė orų ir ištikimą savo sūnų – rašytoją, poetą Bragį Ólafssoną...

Autoriaus alter ego – poetas Sturdla Jounsonas pakviečiamas į „Poetinio Druskininkų rudens“ festivalį atstovauti Islandijai. Parašęs straipsnį apie tai, kokie absurdiški būna poezijos festivaliai, jis atvyksta į Lietuvą. Ir tai – tik jo bėdų pradžia. Dingsta lietpaltis, tuo metu tėvynėje kyla skandalas – poetas apkaltinamas plagijavimu! O dar visi tie keistuoliai (įskaitant, aišku, ir rašytojus), kuriuos Sturdla sutinka Lietuvoje... Groteskiški pusamžio islando nuotykiai mūsų šalyje palydimi ironiškomis įžvalgomis apie kūrybą, senėjimą, šeimą, meilę. Šis B. Ólafssono kūrinys 2008-aisiais pelnė geriausio Islandijos romano apdovanojimą.

Bragi Ólafssonas gimė 1962 m. Reikjavike. Jis – žinomas rašytojas ir vertėjas, ne kartą nominuotas Šiaurės šalių literatūros premijoms, taip pat muzikantas, bosine gitara grojęs su grupe „The Sugarcubes“, kurioje karjerą pradėjo avangardiškoji Björk. Rašytojas yra dirbęs įvairiausių darbų: pašte, banke, įrašų parduotuvėje, įkūrė leidyklą „Blogas skonis“ (Smekkleysa). Mėgsta svečiuotis Lietuvoje.

Tikrai niekas nepaneigs, kad tai – pats geriausias romanas apie Lietuvos poezijos festivalius. Tai talentingai parašytas, keistai ironiškas pasakojimas. Margaspalviame romane persipina kultūrinės abiejų šalių aktualijos, bohemos įpročiai ir šmirinėja pražuvusio angliško lietpalčio savininkas...