Tikri herojai nevilki apsiaustų, nedėvi veidą slepiančių kaukių ir neturi antgamtiškų galių. Sutikęs gatvėje – jų neatpažinsi. Žmonės kaip žmonės. O vis dėlto jie tą lemiamą akimirką, kai reikia apsispręsti, į kurią pusę – gėrio ar blogio – stoti, jei ir sudvejoja, tai tik minutėlę ir, nepaisydami mirtino pavojaus, daro tai, kas teisinga. 

XX a. viduryje, kilus Antrajam pasauliniam karui, buvo atverstas bene tamsiausias puslapis Europos, taip pat ir Lietuvos, istorijoje – Holokaustas. Naciai, nusprendę išžudyti visus žydus, pradėjo masinį šios tautos naikinimą. Dalis žmonių bendradarbiavo su naciais arba laikėsi pasyviai. Bet ne visi. Ši knyga – apie dalelę jų. Dvidešimt keturios tikros istorijos apie tuos Lietuvos gyventojus (ir svetimšalius), kurie, rizikuodami savo ir savo šeimos gyvybėmis, ne tik gelbėjo žydus, bet ir iki šiol neleidžia užgesti tikėjimui žmogumi ir nesavanaudišku jo gerumu.

„Gelbėtojų istorijos naujai suskamba Rusijos invazijos į Ukrainą metu ir skatina klausti: „O ką darytum Tu? Ar rizikuotum gelbėti pasmerktuosius, jei Tau ir Tavo šeimai grėstų mirtinas pavojus?“ Greito atsakymo čia nėra, koks jis būtų, paaiškėtų tik susiklosčius aplinkybėms. Bet galima susipažinti, kaip pasielgė tie, kurių vardus turi žinoti visi“.