Lavijos Šurnaitės sausio rekomendacijos: Aš, Mona Liza, Kingas ir Montefiore

Rekomenduojamoms knygoms sausio 24-30 d. 40% nuolaida Pegasas.lt ir PEGASO knygynuose. Pasiūlyme komunikuojama informacija yra skirta naujai prisijungusiems PEGASO klubo nariams. Tapkite PEGASO klubo nariu ir sutaupykite!

Natasha Solomons „Aš, Mona Liza“

Beveik visa ši istorija yra tiesa, sako autorė, o jos mistinis ir pagrindinis prieskonis - sugyvinta Mona Liza (matantis, jaučiantis, net kalbantis paveikslas (tik išrinktiesiems), paverčia šį romaną be galo intymiu, įtaigiu, tikrovišku ir pasakišku tuo pat metu. Paveikslas „Mona Liza“ nuo pirmojo potėpio pamilsta savo kūrėją da Vinčį, o jis pamilsta ją, bet ne visai taip, kaip nori tapomas kūrinys. Nuo tuopos lentelės ir aliejinių dažų sluoksnių žvelgianti Liza nuolat pavydi da Vinčio pasijai Salai, kuris buvo vyriausias Leonardo pameistrys ir meilužis. Šis, net negirdėdamas Lizos balso, nes nėra dieviško talento palytėtas, vis tiek šnairuoja į tapomą paveikslą, kaip didžiausią konkurentą dėl genijaus dėmesio. O Leonardą da Vinčį ir jo šedevrą tikrai siejo ypatingas ryšys, net ir be mistiškosios interpretacijos - tapytojas nepalikdavo paveikslo vieno, veždavosi į visas savo keliones. O mokslininkai įžvelgia Mona Lizoje ir paties dailininko užslėptai perteiktų veido bruožų.  

Mona Liza tampa gyva ir pasakoja savo istoriją pati, o ne klauso, kaip ją regi kiti. O papasakoti ji tikrai turį ką - penkis šimtmečius regėjusi pasaulio galinguosius, turtinguosius, siekiančius ją pavogti ir pralobti arba tiesiog turėti savo akiratyje. Sužinosite, kaip ir kodėl pusės tūkstančio metų Lizos istorijoje figūravo ne tik da Vinčius, bet ir jo konkurentas Mikelandželas, gerbėjas Rafaelis, Karalius Liudvikas XVI (Karalius Saulė), Marija Antuanetė, Pablas Pikasas, Zigmundas Froidas, popiežiai ir kiti.

Mona Lizos pasakojimas pradedamas šių dienų Luvre, kur paveikslas jaučiasi lyg stiklo karste, akylai saugomas ir izoliuotas nuo išorinio pasaulio, jo gyvybės ir šurmulio.  Nors veiksmas aplink paveikslą, jį glumina, nes užuot žiūrėjusi tiesiai į žmonių veidus, Mona Liza yra priversta spoksoti tik į minią pakaušių bei jūrą asmenukės režimu įjungtų mobiliųjų telefonų. Taip yra šiandien, o kažkada Mona Liza virė įvykių sūkuryje ir ji pasirengusi tai papasakoti, tik leiskite jai pradėti, toliau versdami knygos puslapius...

Rašytojos talentas įtaigai, priverčia pajusti skirtingus istorijos laikotarpius, lyg pats ten būtum, uostum kvapus, regėtum vaizdus - imi truputį gyventi knygos puslapių diktuojamą gyvenimą. Ir didelis pliusas - užnorina iš naujo prisiminti ryškias pasaulio asmenybes, iš arčiau pamatyti ir labiau pasigilinti į minimus meno darbus. Skonių ir patyrimų kupinas skaitinys.

Stephen King „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“

Gali būti neskaitęs nei vienos Kingo knygos, bet, kad būtum negirdėjęs jo pavadės - tiesiog neįmanomas dalykas. Net jei nesate skaitę jo romanų, galiu lažintis matėte bent vieną pagal jo kūrybą pastatytą filmą, net nesusimąstę, kad tai Kingo kūryba. Nors vadinamas King of Horror, (šis apibūdinimas neretai rašytojui  atstoja net jo pavardę), amerikiečio kūrybiniame arsenale ne tik siaubo, bet ir fantastikos, mokslinės fantastikos, trilerio, kriminalinio romano žanrai. Šio fenomenalaus rašytojo plunksna priskrebeno daugiau kaip šešias dešimtis galingų knygų, kurios visad graibstomos kaip karštos bandelės. Tad ne vienas jaunas, o neretai ir patyręs rašytojas, pasvajoja būti tokiu kaip Kingas.

„Norite būti kaip aš? Man negaila“, - tarstelėjo (spėju) Kingas ir išleido palyginti nedidelės apimties knygą apie savo amatą.

Pirmą kartą knyga pasirodė prieš daugiau kaip dvidešimt metų ir nuolat buvo leidžiama iš naujo, o Kingas ir su šiuo rašiniu pelnė pripažinimą ir didelį populiarumą. 

Knyga įdomi pasirodys ir tik atrandantiems Kingą (pvz., tokiems kaip aš, beje mano pažintis su rašytoju prasidėjo nuo kriminalinių trilerių, bet net nebūdama siaubo žanro mėgėja, nekantrauju imtis ir šių jo darbų), ir prisiekusiems gerbėjams, nes sužinosite, kokiomis aplinkybėmis buvo kuriami garsiausi jo darbai bei susipažinsite su rašytojo asmenybe.

Matydami populiarų, mylimą, turtingą autorių, galime manyti, kad taip žmogui sekėsi ir visą gyvenimą. Tik ne Kingo atveju. Stepheno vaikystė buvo sunki, jis nepažino savo tėvo, augo nepritekliuje, kartais net skurde, patyrė nemalonių, žeminančių dalykų, tokių kaip sadistė auklė ir pan. Bet visad jautė mamos meilę ir palaikymą net per pirmuosius kūrybinius bandymus, kurie prasidėjo ankstyvame amžiuje. Būdamas suaugusiu ir jau garsiu rašytoju įklimpo į alkoholį ir narkotikus bei patyrė košmarišką priklausomybių pusę.

Knygoje taip pat daug tiesiog praktiškų patarimų rašantiems žmonėms, kurie sykiu gali pasirodyti tokie paprastučiai ir genialūs bei keliantis klausimą - o kodėl pats iki dabar to nepamačiau?

Šmaikštus, ironiškas, šiltas, aiškus knygos rašymo stilius - jau savaime puiki pamoka žmogui, kuris nori pats rašyti arba daugiau sužinoti apie rašančiuosius.

Santa Montefiore „Lauk manęs“

Ideali knyga po švenčių išsikvėpusiam sausiui, kai visos cinamonu kvepiančios žvakės užgesintos, imbieriniai sausainiai suvalgyti, o puošnūs kalėdiniai žaisliukai suslėpti į dėžes. Pasibaigus gruodžio šventiškumui ir stebuklų laukimui, ši knyga atneša tą mažytį saldų atpildą, kurio ir norisi po viso bruzdesio -  sentimentų, magijos, jautrių išgyvenimų ir sunkiai įtikimų dalykų pilną istoriją, kuri tampa skanesnė už pilną padėklą saldumynų.

Tai pasakojimas apvyniotas paslaptingumo sluoksniu, prasidėjęs kaip nieko nestebinanti meilės istorija iš naivios ir šiltos vaikystės fragmentų. Bet vaikišką įsivaizdavimą apie jausmus ir tikrąją meilę aukštyn kojomis verčia ne tik bręstanti jaunystė, bet ir nelaukiamas  Antrasis pasaulinis karas. Bet kur ta magija, apie kurios sluoksnius užsiminiau pradžioje? 

Šiame įvykių paveiksle autorė įpiešia plika akimi nematomus ir sveiku protu sunkiai suvokiamus dalykus, kaip dvasinio pasaulio užkulisiai, ezoterika ir reinkarnacija. Romaną skaitai kaip mistinę, autorės vaizduotės kurtą istoriją, kol neperskaitai paskutinių rašytojos žodžių jos baigiamajame žodyje skaitytojui - „Lauk manęs“ romanas parašytas pagal tikrą Simono Jacobso istoriją“.

Rašytoja Montefiore seniai prijaučia dvasinių ieškojimų, ezoterikos, reinkarnacijos temoms, tad susipažinusi su artimo mąstymo žmogumi, kuris turėjo ekstraordinarių patirčių, akimirksniu nusprendė parašyti jomis remtą pasakojimą.