Akvilės klasikos rekomendacijos: nėra ko bijoti Virdžinijos Vulf!

Klasikos lentynos knygynuose man kelia pagarbią baimę. Šaudau akimis į pavadinimus, skaičiuodama, ką skaičiau ir ko ne, lyg perskaitytų klasikos kūrinių kiekiu būtų galima išsimatuoti IQ koeficientą. Na, ir vidutinis tas koeficientas. Žiūriu į „Pegaso“ kolekciją ir raudu: pusės knygų neskaičiusi. Po truputį imuosi išsilavinimo spragų lopymo. Padėsiu ir jums palopyti – rekomenduosiu kelias jau skaitytas kolekcijos knygas ir pasidalinsiu, ką pati pasidėjau ant naktinio stalelio.

„Ponia Delovėj“: knyga, į kurią neriama

Lig šiol iš Virdžinijos Vulf buvau skaičiusi tik „Savą kambarį“ – malonią esė apie moteris kūrėjas vyrų dominuojamame pasaulyje. „Ponia Delovėj“ – garsiausias autorės romanas, kuris vis mane persekiojo. Savo rašymo mokymuose kaip gerą pavyzdį naudojau pirmąjį romano sakinį („Ponia Delovėj pasakė, kad pati nupirks gėlių“), kai studijavau literatūrologiją, visi aplinkui apie jį tik ir kalbėjo, o galiausiai pažiūrėjau šitos knygos įkvėptą filmą „Valandos“. Viskas, perskaičiau. Pagaliau!

Pasakojimas vyksta vieną 1925-ų metų birželio dieną. Klarisa Delovėj, garsaus politiko žmona, ruošiasi rengti pobūvį, bet jos suplanuotą dieną sudrumsčia jaunystės meilės vizitas.

Kodėl verta skaityti? Pirmiausia, tai – vienas pirmųjų modernistinių pasąmonės srauto kūrinių, kuriame Virdžinijos Vulf meistrystė išsiskleidžia kaip pati gražiausia rožė. Detaliai užfiksuotas laikmetis ir tarytum nufilmuotas to meto Londonas. Personažus Vulf nupiešė smailai padrožtu pieštuku – atrodo, kad jie sėdi tavo kambary. Na, ir aukščiausios klasės Violetos Tauragienės vertimas su pastabomis.

Įspėjimas: „Ponia Delovėj“ – nestoras romanas, tačiau nėra greitai skaitomas. Kadangi veiksmas vyksta vos vieną dieną, autorė panardina į smulkutes detales. Tačiau pažadu: nerkite drąsiai, tikrai nepaskęsit, o grožio tuose vandenyse – apstu. Žodžiu, nėra ko bijoti Virdžinijos Vulf.

„Didieji lūkesčiai“: skaitykime daugiau Dikenso

Mokyklose mes skaitėme per daug Krėvės ir per mažai Dikenso. Jį vadina romano Šekspyru. Šiuolaikiniams autoriams sunku perspjauti šitą XIX a. londonietį, nes jo romanuose yra viskas, ko reikia idealiai knygai: ir intriga, ir empatija, ir ryškūs herojai. Dikensas buvo ano meto influenceris. Išpopuliarėjo žurnaluose publikuodamas romanus atskirais skyriais. Įsivaizduokite: perskaitote skyrių ir paskui mėnesį laukiate tęsinio. Užkabinti skaitytoją Dikensas mokėjo. Žurnalus su jo tekstais šluodavo iš lentynų. Pradėti siūlau nuo „Didžiųjų Lūkesčių“ – pasakojimo apie našlaitį Pipą, kuris vyksta į Londoną, kur pagaliau taps džentelmenu.

Kodėl verta skaityti? Garsiausias autoriaus kūrinys, kurį skaitydamas jauti tikro meistro rankos tvirtumą. Palies įvairiausio amžiaus skaitytojų širdis. Romane atsiskleidžia daug ir šiandien aktualių temų – nuo socialinių klasių iki psichologijos. Na, o mane labiausiai sužavėjo Pipo mylimosios Estelos personažas. Ji ir ištarė turbūt dažniausiai mano cituojamą frazę: „Aplink žvakę visada sukasi drugeliai ir visokie bjaurūs vabalai [...] Bet argi žvakė gali ką nors pakeisti?”

Irvingas: žmogus, bandęs pavyti Dikensą, ir gal jį netgi pralenkęs

„Pegaso“ klasikos kolekcijoje rasite dvi dar gyvo autoriaus Džono Irvingo knygas – „Malda už Oveną Minį“ ir „Pasaulis pagal Garpą“. Pastarasis romanas yra pati mėgstamiausia mano knyga. Ją paauglystėje perskaičiusi, ėmiau svajoti, kad gal vieną dieną gyvensiu iš kūrybos.

Patylėsiu apie vėlyvuosius Irvingo kūrinius. Na, netempia jie iki šedevrų, kuriuos autorius sukūrė produktyviausiais savo metais. Bet šituos du rekomenduoju iš visos širdies.

„Malda už Oveną Minį“ – jaudinantis pasakojimas. Apžvalgose jau rašiau, kad pabaigoje neapsiverktų tik visiškas beširdis. Ovenas – mažytis, silpnas, bet protingas berniukas, netyčia nužudęs savo geriausio draugo Džono mamą. Po tragiško įvykio Ovenas įtiki esąs Dievo pasiuntinys. Skamba kaip nesąmonė, bet skaitydamas tiki kiekviena eilute.

„Pasaulis pagal Garpą“ – Irvingą išgarsinusi knyga. Didysis meistro kūrinys, išleistas 1978-ais metais, bet toks jausmas, kad vakar. Pirmasis lietuviškas leidimas buvo ryškiai rožiniu viršeliu – gal atsimenate.

Medicinos sesuo slaugo kare sužeistą seržantą. Jo smegenys normaliai nebefunkcionuoja, užtat itin gerai veikia genitalijos. Po devynių mėnesių gimsta Garpas. Ypatingas personažas – rašytojas, kurio požiūris į pasaulį skaitytojus jaudina jau penkiasdešimt metų.

Kodėl verta skaityti? Kai kurie sako, kad norėjęs pavyti Dikensą, Irvingas jį pralenkė. Šitie du romanai, taip pat, pavyzdžiui, jo „Našlė vieneriems metams“ – tai – solidūs, klasikinės formos, bet šiuolaikiškai ir šmaikščiai nuausti pasakojimai. Jie stori, bet vargu ar rasit puslapį, kurį norėsis praversti. Pavydžiu, jei dar neskaitėte.

Greitos rekomendacijos iš klasikos kolekcijos

„Madisono apygardos tiltai“. Palyginti naujas (1995 m.) plonytis romanas apie „National Geographic” fotografą, kuris ieškodamas tilto sutinka savo gyvenimo meilę. Smagu perskaityti parke ant suoliuko per porą valandų ir paskui žingsniuoti namo viduje besišypsant.

Trumano Kapotės knyga, kurioje telpa du kūriniai – „Pusryčiai pas Tifanį“ ir „Kiti balsai, kiti kambariai“. Tekstai stilingi, modernūs, maloniai snobiški. Paskui norisi lipti į laiko mašiną ir pasiklysti Niujorke iš nespalvoto kino.

„Kolekcionierius“. O čia jau kietesnis riešutėlis – stora Džono Faulzo knyga, atnešusi rašytojui pasaulinę šlovę.  Biuro žiurkė Frederikas Klegas kolekcionuoja drugelius, bet į kolekciją norėtų įtraukti ir dar vieną egzempliorių – studentę Mirandą. Knyga seksuali ir šiurpi. Jeigu Faulzas gyventų dabar, labai mėgtų true crime.

Ką skaitysiu toliau?

„Knyga apie San Mikelę“. Tai – gydytojo užrašai ir sykiu autobiografija, kurią man vis rekomenduodavo apsiskaitę draugai, o aš tik spardžiausi.

„Pietų paštas“ ir „Karo lakūnas“. Du mažyčiai Antuano de Sent Egziuperi romanai vienoje knygoje. Kadangi skaičiau tik „Mažąjį princą“, noriu susipažinti su kita garsiojo prancūzo kūryba.

„Krikštatėvis“. Kad filmas yra šedevras, niekas nesiginčija. Bet vis išgirstu tokią frazę: „O tu knygą skaitei? Ten dar geriau!”. Jau turiu, nekantrauju atsiversti.

Tai tiek, mieli draugai. Vasara baigiasi, prasideda skaitymo ruduo. Pasitikim jį su gera knyga rankose ir su kuo ramesne širdimi.

Tapkite Pegaso klubo nariu ir sutaupykite*! Išsirinkite bet kurias 3 Pegaso grožinės literatūros knygas vos už 19.99 €.

Nuolaida pritaikoma automatiškai prisijungus prie Pegaso paskyros ir įsidėjus 3 knygas į pirkinių krepšelį.

Pasiūlymas galioja 07 01 - 08 31 d. perkant knygynuose ir internetu pegasas.lt

*Pasiūlyme komunikuojama informacija yra skirta naujai prisijungusiems PEGASO klubo nariams