Umberto Eco

Umberto Eco – italų kilmės filosofas, medievistas, rašytojas, literatūros kritikas, viena ryškiausių kultūros pasaulio asmenybių.

Umberto Eco gimė 1932 m. sausio 5 d., mažame Italijos miestelyje Alesandrijoje, kurį vėliau aprašė ir savo kūryboje. Filosofijos mokėsi Turino universitete, vėliau ten dėstė estetiką. Dirbo Italijos televizijos „RAI“ kultūros srityje, rašė tekstus laikraščiams „Veri“, „Rivista di Estetika“.

Taip pat Umberto Eco yra septynių romanų ir kelių dešimčių mokslinių ir publicistinių knygų autorius, įvardijamas kaip vienas svarbiausių XX a. moderniosios kalbotyros (semiotikos) atstovų.

Pirmasis romanas „Rožės vardas“ („The Name of the Rose“) kaip semiotinis eksperimentas pasirodė 1980 m. – jo šlovės ir populiarumo nepranoko nė vienas kitas autoriaus kūrinys. Umberto Eco romane, kurio veiksmas vyksta 1327 m. Šiaurės Italijos Benediktinų ordino vienuolyne, skaitytojus įtraukia į filosofines, teologines, mokslo, politikos ir net mistikos diskusijas. Sudėtingas viduramžių gyvenimas slepia nusikaltimų tinklą, kurio liudininkais tampa ir patys tikintieji. Galiausiai įsiplieskia ir inkvizicija, o jos fone nusikaltimų mastas įgauna katastrofišką pobūdį. Knyga buvo ekranizuota ir 1986 m. pasirodė filmas, o vėliau – ir mini serialas.

„Pape Satàn aleppe“ (2016) – paskutinė Umberto Eco knyga-straipsnių rinkinys, apimantis itin platų temų spektrą – nuo šiuolaikinių technologijų, taksi vairuotojų, monoteizmo iki Silvio Berlusconi, Charlie Hebdo. Į „Pape Satàn aleppe“ sudėta daugiau nei 200 tekstų, kuriuose autorius tikina, kad daugybė šių laikų mūsų matomų ir patiriamų įvykių kartais yra tiesiog neiššifruojami. Tekstams būdingas aštrumas, kritiškas žvilgsnis, intelektualumas, Umberto Eco nevengia gausių nuorodų ir aliuzijų į šiandienos aktualijas.

Umberto Eco mirė sulaukęs 84-erių, 2016 m. vasario 19 d. Milane, Italijoje. Filosofas buvo laidojamas itin iškilmingai – atsisveikinimas su juo vyko Sforcų pilyje, šalia jo paties namų.