Dovilė Zelčiūtė

Dovilė Zelčiūtė – lietuvių dramaturgė, poetė, eseistė, daugybės apdovanojimų už kūrybą laureatė.

Dovilė Zelčiūtė gimė 1959 m. balandžio 30 d. Kaune, aktorių šeimoje. Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigusi lietuvių filologijos studijas, D. Zelčiūtė savo profesinį gyvenimą skyrė literatūrai – tiek kaip mokytoja, tiek kaip autorė, redaktorė. Taip pat Kauno televizijoje vedė kultūrinio pobūdžio laidas, Kauno menininkų namuose rengė susitikimus su rašytojais, aktoriais, režisieriais, organizavo fotografijos parodas ir susibūrimus, aktyviai palaikė ir palaiko ryšius su išeivija.

Pirmieji Dovilės Zelčiūtės eilėraščiai buvo išspausdinti žurnale „Nemunas“, kai jai buvo septyniolika metų. 1991 m. išleido savo debiutinį poezijos rinkinį „Akligatvio gatvė“, vėliau autorės bibliografija pasipildė tiek poezija, tiek esė, romanu, atsiminimų knyga-literatūrine autobiografija „Augau teatre“ (2022), kurioje justi dvasinio brendimo ištakos, pirmosios meilės istorija. Verta paminėti eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“ (2020), pripažintą ne tik poezijos mėgėjų, bet ir profesionalų – 2021 m. už savo kūrinį rašytoja buvo apdovanota Antano Miškinio ir poezijos pavasario-Maironio premijomis. Naujausias kūrinys, eilėraščiai „Koks tavo vardas“ (2023) kviečia susimąstyti – kiek gi tikras yra mūsų gyvenimas, kas jame autentiška, neatimama, koks jo, anot autorės, vardas?

Dovilės Zelčiūtės kūryboje daugiausiai vyrauja teatro tema, nesukaustytas, atviras žvilgsnis į gyvenimą, dažnai itin asmeniškas kalbėjimas ir poetizuojama, romantizuojama kasdienybė. Rašytoja dažnai įvardijama ir skaitytojui pažįstama kaip išpažintinės poezijos kūrėja.